- tūpčiojimas
- tū́pčiojimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ; L 1. K, Rtr, KŽ → tūpčioti 1: Nu to tū́pčiojimo pakinkliai paskaudo Krš. Šokių buvo, matyti, pats įniršimas: tūpčiojimas ir dundėjimas toks, kad sena smuklė drebėjo Pč. 2. → tūpčioti 4: Per jos tokį tū́pčiojimą kitas ir pasigaili Ds. 3. → tūpčioti 5: Čia po senovei visą laiką žmogus užimtas dirbi, o žinai, kad tai tik tūpčiojimas ant vietos LKXX223. 4. L, KŽ, Prn → tūpčioti 6: Paliko tas pats prievaizdos botagas, tas pats klūpčiojimas ir tūpčiojimas prieš poną J.Aist. Gana jau būtų to tū́pčiojimo, to nuolaidumo Š. 5. BŽ592 → tūpčioti 7.
Dictionary of the Lithuanian Language.